pakrantis

pakrántis sm. (1) Brš, Erž, pakrantỹs (3^b) Pšš, pãkrantis (1) K žr. pakrantė 1: Reik tuos pakránčius išpjaut – tokia žolė ilga Jrb. Čia kaip ant delno gali matyti jūrų gilumą ir aiškią pakrančio liniją rš. Paupiais rėkauja tokie pat žąsų pulkai, kokius ir aš kadaise Šventosios pakrančiais ganydavau J.Bil. Pakránčiais gera žolė, pri dobiliukų Rs. Apie dvidešimt namų grupavosi kiek pakilesniam pakranty rš. Jūrių pakrantyj didi akmens kalnai yra Ns1852,1. Pamačiau mergytę pakrančiais vaikštinėjant KlvD35.